Drydzis yra giliausias ežeras Baltijoje. Jis charakteringos ištęstos formos, turi daugybę įlankų, devynias salas, didžiausia iš jų Bernatų sala (13,9 ha). Ežeras vingiuoja kaip upė, sudaro daugybę įlankų, pusiasalių, salų. Didžiausias gylis siekia 65,1 metro. Ežero ilgis yra 11 km, didžiausias plotis – 1 km. Nuo kalvotų vietovių atsiveria plati, nepakartojama ežerų panorama su daugybe ežerų. Drydzio ežeras patenka į saugojamą gamtos parko zoną.

Ola yra natūraliai susidariusi anga dirbtinai sukurtame požeminiame perėjime.

Cirmos ežeras yra vienas tyriausių ir poilsiui prie vandens tinkamiausių ežerų.

Mokyklos gidai supažindina su nuostabiu Salnavos dvaro parku, didžiuliu akmeniu, veda pažintiniu taku „Salnava laiko vingiuose“, parodo senąjį Ruskulovos dvaro parką, vėjo malūno griuvėsius, taip pat nepaprastą ozų grandinę – Nūmėrnės pylimą,

Malnavos dvaro parkas, kuriame yra 57 egzotiškų medžių rūšys.

Susipažįstama su pasakų veikėjų paveikslais. Poetiška ekskursija ir šeimyninis vaikų spektaklio „Svajonės gamtoje“ pastatymas. Vaistinių augalų, paukščių ir gyvūnų stebėjimas; čia galima rasti visas Latvijoje augančias uogas.

10 a. piliakalnis su aiškiai matoma apsaugos sistema ir senas latgalių genčių kulto akmuo ant Nirzos ežero kranto.

Barokinio stiliaus parkas sukurtas aplink Kraslavos rūmus 18 a. viduryje.

Ūkyje nuo 2005 metų auginami triušiai. 12 skirtingų veislių triušių sudaro apytikriai 300 triušių pulką. Pasienio valsčiui populiarinti ir praeitų metų tradicijoms atnaujinti 2011 metais ūkis ėmėsi naujos veiklos – arklininkystės (žirgų ristūnų auginimo). Reikia užsiregistruoti iš anksto!

Valstybės saugomas ežeras Ludzos pakraštyje.

Šiame akmenyje iškaltas Dauguvos vardas septyniomis kalbomis: estų, suomių, rusų, lenkų, vokiečių. lyvių ir latvių. Galima apžiūrėti Latvijos ir Baltarusijos sienos riboženklį, taip pat ankstyvojo perspėjimo ir stebėsenos stotį (Dauguvos vandens kokybės kontrolė), kuri yra vienintelė Latvijoje.

Susipažįstama su savitais architektūros ir istorijos paminklais, gamtos objektais ant vaizdingo Dauguvos kranto Piedrujos valsčiaus teritorijoje.

Didelis senas baltų genčių kulto akmuo, kažkada buvęs ir sieną žyminčiu riboženkliu.

1,5 m aukščio ir 6 m ilgio bei pločio Mednių riedulys stūkso lauko viduryje 1,5 km nuo Mednių važiuojant Balvių– Rėzeknės keliu, maždaug 100 m į šiaurę nuo Rudukų autobusų stotelės.

Akmens ilgis – 2,8 m, aukštis – 0,7 m, jo šone iškaltas grafų Pliaterių giminės herbas ir metai – „1729". Tais metais Kraslavos dvarą nusipirko grafas Pliateris, o Kraslava gavo miesto teises. Akmuo yra buvęs ir gyvenvietės riboženklis. Pasakojama, kad 1729 m. į Kraslavą medžioti buvo atvykęs Lenkijos karalius Augustas Stiprusis, kuris esą sėdėjęs ant šio akmens, todėl akmuo buvo pavadintas Augusto vardu.