Aulejoje yra viena seniausių Latgaloje katalikų bažnyčia. Ji pastatyta 1530 m. Senoji bažnyčia per karus buvo stipriai nuniokota, todėl 1626 m. jėzuitai pradėjo statyti naują medinę bažnyčią, kuri 1685 m. sudegė. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1709 m.

1820 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Valstybinės reikšmės kultūros paminklas

Rekovos katalikų bažnyčia pastatyta 1922 m., panaudojant kažkokį seną statinį.

Subatės liuteronų bažnyčiai, pastatytai 1685 m., Latvijos meno istorijoje tenka ypatinga vieta. Pirma, jos architektūra visiškai kitokia negu tradiciškai suvokiama Latvijos kaimo bažnyčios architektūra. Antra, Subatės pavadinimas vartojamas apibrėžiant medžio drožėjų ir medinių skulptūrų kūrėjų grupę, kuri 17 a. pabaigoje sukūrė ne vienos bažnyčios Latvijoje ir Lietuvoje aplinką. Subatės bažnyčios įrengimas, galimas daiktas, buvo pats didžiausias tos menininkų grupės darbas, ir paskui jis buvo pakeistas tiktai visai nedaug. Po gausaus dekoro sluoksniu lengva įžvelgti konstruktyvią bažnyčios sąrangą, kurią papildo daugybė skulptūrų ir siužetinių reljefų.

Dvaro rūmai (dabar – Balvių pagrindinė mokykla) ir parkas, arklidės, svirnas

17 a. pastatytas pirmasis dvaro pastatas, 18 a. Lenkijos karalius Augustas III padovanojo dvarą Pasienės žemės didžiajam kancleriui Janiui Borhamui, jis pastatė ir gražią Pasienės šventyklą. 18 a. pabaigoje šis turtas perėjo Benislavskių giminės nuosavybėn. Paskutinė dvaro savininkė buvo grafienė Obolenska, pokario laikotarpiu jame veikė Pasienės pagrindinė mokykla, šiuo metu dvaras privatizuotas, laukia atnaujinimo.

Augstkalnės katalikų bendruomenės Šv. Šeimos bažnyčia yra plytomis apmūrytas trinavis medinis statinys, 18,5 m ilgio ir 8,5 m pločio. 1946 m. pavasarį klebonas Janis Strodas pradėjo naujos bažnyčios statybą 1944 m. sudegusios bažnyčios vietoje.

Brigų katalikų bažnyčia pastatyta 1800 m. Pasienės dominikonų misijos pastangomis, interjeras – daugiausia iš medžio, čia yra vertingas altoriaus paveikslas, aplink bažnyčią – sodas ir mūro siena.

Šv. Petro bažnyčia pastatyta 1848–1849 m. Architektūriniu požiūriu ji panaši į Šv. Petro Baziliką Vatikane. Didelis baltos šventovės kupolas paremtas keturiais dvigubais pilioriais.

Barono Rozeno nuosavybė. Dvaras, parkas, ūkiniai pastatai ir tarnų namas ant ežero kranto.

Borovkos bažnyčią 1811 metais pastatė Vaclovas ir Kazimieras Pliateriai. Borovka buvo Kraslavos parapijos filialas. Pamaldos vyksta sekmadieniais ir švenčių dienomis.

Grendzos Šv. Petro katalikų bažnyčia pastatyta 1907 m. Grendzos bažnyčia – be bokštų, 30 x 15 x 12 dydžio, stogas – iš skardos, įėjimo durys – iš galo, šonų ir abiejų zakristijų. Bažnyčios šonuose iš abiejų pusių yra po 3 langus, zakristijose – po vieną langą, altoriaus dalis įrengta lanko pavidalu. Bažnyčios sodą juosia betoninė tvora su šiferio stogu. Tai vienanavė bažnyčia, pastato grindys cementinės, lubos apkaltos lentomis, sudarančiomis lankus, choro patalpą laiko mūrinės kolonos. Vargonų nėra, yra tiktai fisharmonija.

Jaunbornėje galima apžiūrėti ant akmens pastatytą 2 m x 1,5 m x 2 m dydžio mūrinę koplytėlę su cinkuotos skardos stogu. Laukų riedulio antžeminiai matmenys yra 3,6 m x 2,5 m x 0,9 m. Iš esmes, koplytėle – tai mūrinis stulpas su niša, kurioje yra Mergelės Marijos, teikiančios nepaliaujamą pagalbą, paveikslas su mediniais rėmais. Ant rėmų lenkiškai užtašyta: 1907 m. spalio 15 d. Toliau prašymas į Dievo Motiną, kad suteiktų sveikatos. Po niša – žalvarinė plokštelė su užrašu lenkų kalba: „Matko Boska Nìeustajacej Pomocy Mòdl sìę za Nami” („Dievo Motina, teikianti nepaliaujamą pagalbą, melskis už mus“).

Tai nepaprastai vaizdinga vieta, su kuria siejasi romantinė legenda apie didžią ir ištikimą meilę tarp grafo Pliaterio dukters Emilijos ir lenkų karininko Josifo Karnickio. Tačiau jaunuoliams įvairiausiais būdais trukdė grafai Pliateriai, labai norėję savo dukrą ištekinti už kokio nors turtuolio iš jų sluoksnio. Emilija ir Josifas, apimti nevilties, nusprendė mirti: Josifas – nusišauti ant vieno iš Kraslavos piliakalnių, o Emilija – iššokti per langą iš trečio pilies aukšto. Po sutarto ženklo Josifas nusišauna, o Emiliją paskutinę akimirką išgelbsti jos tarnaitė. Josifą palaidojo jo mirties vietoje, kur šiuo metu yra paminklas.

Valstybinės reikšmės miestų statybos paminklas. Įrengta XVIII amžiuje kaip turgaus aikštė. Pagrindiniai pastatai buvo rotušė, pastatyta 1752 metais, ir vaistinė, kuri šiame pastate veikia nuo 1810 metų ir savo funkcijas atlieka iki šių dienų. Aikštę juosė vieno ir pusantro aukšto mediniai bei mūriniai pastatai su ūkiniais pastatais. Tai buvo prekybininkų ir amatininkų gyvenami pastatai, užvažiuojamieji kiemai su arklidėmis ir parduotuvės. Rytiniame aikštės gale stovėjo rotušė. Tai buvo atskirai stovintis dviejų aukštų pastatas su bokštu, kurio pirmame aukšte buvo muitinė, svėrimo ir kitokių matavimų patalpos, vėliau ir parduotuvės. Pirmosios Latvijos Respublikos metu turgaus aikštėje buvo ir Latvių draugijos namai. Nuo 2010 metų vasaros miestiečius ir jo svečius linksmina miesto herbo formos fontanas.

Grafų Pliaterių parko pakraštyje, iš dalies juosiama senų medžių, stovi liuteronų bažnyčia. Pirmas kertinis akmuo buvo padėtas 1935 metais, o bažnyčia pašventinta 1938 metais. Maldos namai veikė iki 1944 metų. 1984 metais ten įrengė muziejaus parodų salę, kuri ten veikė iki 1996 metų, kai bažnyčia vėl atiteko parapijai. Pamaldos Kraslavos liuteronų bažnyčioje vyksta pirmą ir trečią mėnesio sekmadienį.

Medumų katalikų bažnyčia pastatyta 1933–1935 m. pagal architekto Pavlovo statybos projektą už bendruomenės lėšas, prižiūrint klebonui J. Ploniui.

Senosiose Lašų liuteronų kapinėse yra J. Rainio apdainuotos Mėnulio dukters (Idos Apsanės) šeimos kapai. Tai trys vienas šalia kito stovintys metaliniai kryžiai ant granito postamentų, ant kiekvieno kryžiaus iškaltas tekstas. I. Apsanės antkapiniame kryžiuje įrašyta: „Ida Marija Apsanė, gimė 1867 m. kovo 23 d., mirė 1887 m. balandžio 10 d.“. Granitiniame postamente įstatytas I. Apsanės portretas porceliano ovale.

Iš akmenų sumūryta bažnyčia pastatyta 1862 m. Vietinės reikšmės kultūros paminklas.

Pirma Piedrujos bažnyčia buvo medinė, pastatyta 1632 metais. Ją pastatė Lietuvos valstybės kancleris kunigaikštis Leonas Sapiega. Ši bažnyčia sudegė, tačiau 1759 metais buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Piedrujos katalikų bažnyčioje yra iliuzorinis altorius. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną.