Bažnyčia pastatyta iš plytų, romaniškuoju stiliumi. Galima apžiūrėti paveikslą „Madona su kūdikiu“, krucifiksą, vargonus.

Naujosiose Bebrenės katalikų bendruomenės kapinėse yra 1875 m. pastatyta Grafų Pliaterių giminės koplyčia. Ji pastatyta gotikiniu stiliumi, vėliau nutinkuota.

1861 m. buvo padėti pamatai naujos mūrinės bažnyčios statybai Kalupėje. Juos pašventino Lyksnos dekanas Kopecas. Politiniai įvykiai sutrukdė pratęsti statybos darbus net dvidešimčiai metų. Tiktai 1881 m. buvo sudaryta sutartis su meistrais 8925 rublių sumai dėl mūrinės bažnyčios statybos Kalupėje. Lėšas skyrė bendruomenė, grafas Pliateris-Zybergas ir dvasininkas S. Beinarovičius. Po metų bažnyčia jau buvo pastatyta ir 1882 m. klebonas S. Beinarovičius ją pašventino. Šie metai įamžinti bažnyčios fasade: „1882. Deo ornnipotentis”. Smulkesnė informacija pateikiama svetainėje adresu: www.visitdaugavpils.lv

Nycgalės katalikų bendruomenės Mergelės Marijos gimimo bažnyčios mūrinis pastatas buvo pastatytas 1863 m. neogotikiniu stiliumi, grafo Henricho Pliaterio-Zybergo pavedimu.

Skirtas Krāslavos ir Dagdos rajonų visų okupacijų valdžios teroro aukų atminčiai. Skulptoriai – daugavpiliečiai Indulis ir Ivo Folkmanai. Paminklas pastatytas pagal Krāslavos rajono politinių represuotųjų skyriaus iniciatyvą, su Latvijos fondo parama.

Vietinės reikšmės kultūros paminklas. Bažnyčia pastatyta 1938 m., atnaujinta ir bendruomenės atgauta 1994 m. Galima apžiūrėti A. Eglės tapytą altoriaus paveikslą „Kristus gelbsti skęstančiuosius“, kuris pusę amžiaus buvo laikomas dingusiu.

Bažnyčios statybą 19 a. paskatino grafas Rikas, pagal kurio pavardę pavadinta ir Rikavos apylinkė. Šalia bažnyčios yra kapinės ir koplyčia, kuriose palaidotas grafas Rikas. Vietinės reikšmės kultūros paminklas.

Spruktų Šv. Antano katalikų bendruomenės bažnyčia pastatyta iš cemento plytų 1933–1938 m. bendruomenės ir arkivyskupijos lėšomis. Klebonas V. Kozlovskis, kuris jaunystėje buvo statybų technikas Daugpilyje, pats parengė statomos bažnyčios statybinį planą ir pats vadovavo bažnyčios statybos darbams.

Bažnyčios statybos darbai baigti 1999 m.

Subatės sentikių maldos namai pastatyti 19 a. pabaigoje.

Dvaro ponų namas ir svirnas pastatyti romantizuotu jugendo stiliumi. Parko plotas – 23,7 ha, iš jų 2,6 ha užima tvenkiniai. Parkas garsus dėl italų menininko sukurtos Madonos statulos.

Lyksnos katalikų bendruomenės Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčios statyba buvo baigta 1913 m. Bažnyčia – neogotikinio stiliaus. Jos siluetas yra pats reikšmingiausia dominantė Dauguvos slėnio kraštovaizdžio Košo ežero apylinkėse.

Atvykus į Kraslavą iš Rygos pusės, svečius pasitinka Adamovos piliakalnis, esantis Dauguvos senvagės pakraštyje tarp dviejų gilių griovų. Kalno aukštis siekia 40 m. Adamovos piliakalnis, kaip ir kiti Dauguvos piliakalniai, buvo apgyvendintas gana ilgą laiką. Šioje vietoje ieškoma ir Kraslavos šaknų. 1960 metų pabaigoje archeologų netyrinėtas piliakalnis buvo sulygintas ir sunaikintas, nes jo vietoje turėjo būti tiesiamas naujas kelias Ryga–Kraslava. Šiuo metu piliakalnio apžvalgos aikštelė yra mėgstama kraslaviečių ir svečių pasivaikščiojimo bei poilsio vieta.

Nautrėnų katalikų bendruomenės bažnyčia, pastatyta iš plytų romaniškuoju stiliumi; ji buvo statoma senosios bažnyčios vietoje nuo 1901 iki 1914 m. valstybinės reikšmės meno paminklas. 1939 m. nupirkti vargonai. Kaina

Viliakos ežeras su pilies griuvėsiais saloje (1293 m.), Viliakos katalikų bažnyčia (1748 m.), liuteronų bažnyčia (1928 m.), stačiatikių cerkvė (1868–1871 m.), Kapucinų ordino vienuolyno pastatas, Viliakos dvaras (19 a. vidurys).

Bažnyčia garsi Mergelės Marijos paveikslu, ji traukė daugelį tikinčiųjų – katalikų jau nuo neatmenamų laikų; laikoma, kad ji turi stebuklingą gydomąją galią.

19-ojo amžiaus pirmoje pusėje statytas malūno pastatas su išlikusia visa grūdų malimo įranga ir reikmenimis.

Koplyčia pastatyta 19 a. senosiose kapinėse, įdomus jos vidaus įrengimas; saugoma valstybės; ekskursija po Zilupę ir jos apylinkes su gidu.

Subatės liuteronų bažnyčiai, pastatytai 1685 m., Latvijos meno istorijoje tenka ypatinga vieta. Pirma, jos architektūra visiškai kitokia negu tradiciškai suvokiama Latvijos kaimo bažnyčios architektūra. Antra, Subatės pavadinimas vartojamas apibrėžiant medžio drožėjų ir medinių skulptūrų kūrėjų grupę, kuri 17 a. pabaigoje sukūrė ne vienos bažnyčios Latvijoje ir Lietuvoje aplinką. Subatės bažnyčios įrengimas, galimas daiktas, buvo pats didžiausias tos menininkų grupės darbas, ir paskui jis buvo pakeistas tiktai visai nedaug. Po gausaus dekoro sluoksniu lengva įžvelgti konstruktyvią bažnyčios sąrangą, kurią papildo daugybė skulptūrų ir siužetinių reljefų.