1794 metais buvo įkurta Kaplavos parapija ir Dauguvos pakrantėje buvo pastatyta bažnyčia. 1889 metais buvo nuspręsta statyti naują mūrinę bažnyčią, ir tai buvo padaryta. Cerkvė buvo pašventinta Dievo Motinos globai pagerbti. Pamaldos vyksta kai kuriais sekmadieniais, kuomet parapija susitaria su kunigu.

Statyba vyko nuo 1937 iki 1940 m. Būdinga tai, kad varpinės bokštas yra toliau nuo pačių maldos namų. Į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašą įtraukta maldos namų knyga, išleista 1608 m.

Subatės miesto istorinis centras priskirtas valstybinės reikšmės kultūros paminklų kategorijai. Apžiūrėtini objektai: pastatai Subatės turgaus aikštės pietinėje dalyje, Brīvības gatvės porinių numerių pusės pastatai, Brīvības gatvė 100 m pietvakarių kryptimi nuo 28 namo, alėja pietryčių kryptimi iki ežero, linija vakarų kryptimi palei ežerą iki Baznīcas gatvės 41 namo, Baznīcas gatvės neporinių numerių pusės pastatai, Ilūkstes gatvės porinės numerių pusės pastatai, alėja nuo Ilūkstes gatvės 10 namo iki Pētera gatvės 1 namo, linija šiaurės rytų kryptimi iki buvusių žydų kapinių rytinio kampo, kapinių rytinės ir pietinės ribos, linija pietvakarių kryptimi palei ežerą iki Upes gatvės 24 namo namam, linija vakarų kryptimi iki Ziemeļu gatvės 4 namo, Ziemeļu gatvės porinių numerių pusės pastatai, Domes gatvės neporinių numerių pastatai nuo 49 namo iki Turgaus aikštės. Smulkesnė informacija: www.visitdaugavpils.lv

Valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Kraslavos katalikų bažnyčia – ryškiausias baroko architektūros pavyzdys Latgaloje, ji statyta 1755–1767 m. Pastatą projektavo italų architektas A. Parako. Ši trijų navų bazilika be bokštų, su monumentaliomis santūrių barokinių formų vidaus patalpomis, iš pradžių buvo sumanyta kaip Infliantijos vyskupo katedra. Jos pradininkai buvo grafai Pliateriai. Bažnyčią puošia 13 altorių. Centrinės altoriaus freskos „Šventasis Liudvikas eina į kryžiaus žygį” autorius yra italų menininkas F. Kastaldi. Vėliau centrinį altorių papildė to paties pavadinimo lenkų menininko J. Mateiko altoriaus paveikslas. 1775 metais po bažnyčia įrengė grafų Pliaterių šeimos kapus. Bažnyčioje buvo saugomos šventojo Donato relikvijos, kurios popiežiaus Pijaus VI leidimu 1775 metais buvo atvežtos iš Romos katakombų. 1790 metais įkūrė šventojo Donato šventę, kuri švenčiama pirmą sekmadienį po šv. Petro dienos. 1757–1844 metais prie bažnyčios veikė Religinis seminaras – pirma aukštoji mokykla Latvijoje. Pamaldos vyksta kiekvieną dieną

Egipto liuteronų bendruomenės bažnyčią Vilkumiestoje pradėjo statyti dvarininkas A. Etingenas 1823 m. Vėliau, 1863 m. buvo pastatytas bažnyčios bokštas. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo sugriauta, o per Antrąjį – visiškai sunaikinta. Egipto evangelikų liuteronų bažnyčia yra buvusioje Ilūkstės apskrityje, dabar – Daugpilio rajone, Medumo valsčiaus teritorijoje, prie sienos su Lietuvos Respublika. Egipto evangelikų liuteronų bendruomenė buvo įkurta 1567 m. vasario 28 d. Kužemės hercogo įsakymu dėl naujų bažnyčių kūrimo. Nuo 1584 m. Egipto liuteronų bendruomenė jau turėjo savo pastorių. XVI ir XVII amžių sankirtoje šalia Egipto bažnyčios atsirado vieta, kurią vadinama Vilkumiestu, dabar toks yra tikrasis latviškas bendruomenės pavadinimas. Egipto bendruomenė turėjo kelias medines bažnyčias iš eilės, paskutinė jų buvo sunaikinta 1812 m. per prancūzų karą. Kalkūnės ir Mednių (Medumo) dvaro savininkas 1823 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, kuri buvo pašventinta 1825 m. liepos 5 d. A. Etingenas (Oettingen) 1863 m. iš pagrindų suremontavo šią bažnyčią ir pastatė bokštą. Kartu su Egipto bendruomenės įsteigimu Mednių dvaro savininkas V. Firstenbergas įsteigė ir pastoratą, kuris, kaip ir bažnyčia, daug kentėjo per karus, nes buvo šalia didelio kelio į Daugpilį. Bendruomenės archyvas buvo visiškai sunaikintas per prancūzų karą, o ypač – Pirmojo pasaulinio karo metu.

40 m aukščio, yra gamtos parke „Daugavas loki“

Bažnyčios statyba vyko nuo 1744 iki 1751 metų. Tai viena seniausių medinių bažnyčių Latvijoje. Čia galima apžiūrėti 32 meno paminklus, įskaitant vargonus.

Bažnyčia pastatyta 1750 m., iš išorės panaši į Agluonos baziliką.

Paminklas kritusiems Latgalos partizanų pulko kariams, liaudies vadinamas „Stanislavu“. Pirmą kartą pastatytas 1938 m. du kartus nuverstas, ir tiktau po ilgo laiko, 1993 m. grįžo į savo vietą. Atnaujinto paminklo kūrėjai yra I. Folkmanis ir A. Jansonas.

Daugpilio simboliu pagrįstai laikoma tvirtovė – unikalus kultūros ir istorijos objektas. Tai vienintelis 19 a. antrosios pusės tvirtovės pavyzdys, be pakeitimų išsaugotas Šiaurės Europoje. Tvirtovės ansamblį sudaro pagrindinė tvirtovė (citadelė) ir pylimas, 8 bastionai (penkiakampiai, išsikišę prieš įtvirtinimą palei tvirtovės kampus), ravelinai (trikampio pavidalo įtvirtinimai prieš tvirtovės pylimą tarp bastionų), išorinis apsauginis pylimas su dengtu keliu ir glasis dešiniajame Dauguvos krante, taip pat atskiri prieštilčio įtvirtinimai kairiajame upės krante. Pilies teritorija yra ovali, suskirstyta kvadratais, per vidurį – keturkampė paradinė aikštė. Aplink ją sugrupuoti administracinių ir gyvenamųjų namų kvartalai. Pastatų fasadai – rusiškojo ampyro stiliaus. Tvirtovės istorijos faktai: 1772 m. – Rusijos imperijos Karinė kolegija priima sprendimą statyti tvirtovę. 1810 m. – Rusijos imperatorius Aleksandras I patvirtina tvirtovės projektą, kurį parengė inžinierius karo vadas Hekelis. Prasideda prieštilčio įtvirtinimų statyba. 1811 m. – prieštilčio įtvirtinimuose pastatytas medinis artilerijos sandėlis ir du kordegardijos pastatai. Per Dauguvą nutiesiamas pontoninis tiltas. Tęsiami žemės darbai prieštilčio įtvirtinimuose. 1812 m. pastatyta dalis numatytų prieštilčio įtvirtinimų. Tėvynės karo metu rusų kariuomenė atsitraukdama nugriauna dalį prieštilčio įtvirtinimų. Prancūzų kariuomenės korpusas, vadovaujamas maršalo Udino, nesėkmingai bando užimti įtvirtinimus. Prancūzų kariuomenė sugriauna tvirtovės įtvirtinimus. 1813 m. – pradedami įtvirtinimų ir tilto atstatymo darbai. 1814 m. – pradedami darbai tvirtovės pakrantės ruože ir naujų pastatų statyba tvirtovės teritorijoje. 1816 m. – pavasario potvynis išplauna dalį žemės pylimo. Vyksta atstatomieji darbai padariniams pašalinti. Šalia tilto statomas pontoninis uostas. Pradedama pastatų statyba tvirtovėje, suskirsčius statinius į 20 kvadratų. 1818 m. rugsėjo 19 d. tvirtovėje apsilanko Rusijos imperatorius Aleksandras I ir susipažįsta su jos užstatymo eiga, patvirtina Dinaburgo dvaro užstatymo planą. 1820 m. – ant pagrindinio tvirtovės pylimo suprojektuojami ketveri vartai – Aleksandro, Konstantino, Nikolajaus ir Michailo. 1822 m. gegužės 9 d. – į tvirtovę atvyksta Rusijos imperatorius Aleksandras I ir patvirtina patobulinimus, susijusius su fortifikacinių įrenginių gynybinės galios sustiprinimu. 1820–1830 m. pagal Štrauberto projektą įgyvendinamas tvirtovės užstatymas. 1830–1833 m. – tvirtovėje statomas artilerijos arsenalas. 1831 m. – pagrindinis prieštilčio įtvirtinimų pylimas apkalamas akmens blokais. 1833 m. gegužės 21 d. – Rusijos caras Nikolajus I iškilmingos ceremonijos metu atidaro tvirtovę, pašventinama jos vėliava. 1837 m. – prieštilčio įtvirtinimuose pastatytos dviejų aukštų kareivinės su 142 kazematais. 1838 m. – caras Nikolajus I, atvykęs į tvirtovę, įsako ypatingą dėmesį skirti plytų sienų ir skliautų įrengimo kokybei. 1846–1851 m. – caras Nikolajus apsilanko tvirtovėje 13 kartų. 1878 m. balandžio 3 d. – į tvirtovę atvyksta Rusijos imperatorius Aleksandras II. 1897 m. – tvirtovė pervardijama į tvirtovę–sandėlį. 1914 m. lapkričio 2 d. – į tvirtovę atvyksta imperatorius Nikolajus II, imperatorienė Aleksandra Fiodorovna ir kunigaikštytės Olga bei Tatjana. Imperatorius sužeistiesiems suteikia skiriamuosius karinio rango ženklus. Kunigaikštienė su dukterimis sužeistiems kariams ant kaklo užkabina mažus šventųjų paveikslus. 1920–1940 m. – tvirtovėje dislokuojami Latvijos Žemgalos divizijos pulkai. 1940–1941 m. po Latvijos okupacijos tvirtovę užvaldo Raudonoji armija. 1941–1944 m. –tvirtovę užima vokiečių armijos karinės pajėgos. 1948–1994 m. – tvirtovė priklauso SSRS gynybos ministerijos žinyboms. Joje dislokuojamos sovietų karinių pajėgų dalys, veikia J. Fabriciaus aukštoji karinės aviacijos inžinerijos mokykla. 1994–1998 m. – tvirtovę valdo Daugpilio miesto dūma. 1998 m. – Ministrų kabineto įsakymu tvirtovės kompleksas perduodamas valdyti valstybės akcinei bendrovei „Valstybės nekilnojamasis turtas“. Išsamesnės informacijos galima gauti ir ekskursijas užsakyti Daugpilio regininiame turizmo centre, Rygos g. 22а, Daugpilis, tel./faks. 65422818, el. paštas tourinfo@daugavpils.apollo.lv.

Puošni stačiatikių cerkvė, pastatyta slaviškuoju stiliumi, su dideliu sodu, kuriame tikinčiuosius išklauso plačiai žinomas šventikas tėvas Viktoras. Ekskursijas po Karsavos miestelį veda mokyklos gidai.

Valstybės saugoma stačiatikių cerkvė, pastatyta 18 a., su vertingais meno kūriniais ir sakraliniais daiktais.

Padavimais apgaubta bažnyčia pastatyta 1770 m., ji saugoma valstybės. Bažnyčia iš pradžių buvo statoma kaip Salnavos dvaro pono koplyčia, kuri po to tapo filialine Karsavos bendruomenės bažnyčia. 1989 m. bažnyčia buvo atnaujinta ir įregistruota kaip Salnavos bendruomenės bažnyčia.

Įdomi ne tiktai architektūriniu požiūriu, bet ir statybos istorija – pamatų akmuo įleistas 1909 m., o statybos darbai užbaigti tiktai 1931 m.

1760 m. pastatyta medinė bažnyčia. Yra buvusi domininkonų įsikūrimo vieta. 3 altoriai su medžio drožiniais. Valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

Agluonos Stebuklingosios Dievo Motinos šventas paveikslas. 14 Kryžiaus kelio paveikslų. Baltoji salė. 1699 m. įkurtas vienuolynas. Jau 10 metų vyksta nepertraukiama Švenčiausiojo Altoriaus adoracija.

Ambelių Šv. Jurgio katalikų bažnyčia pastatyta iš medžio, 13 m ilgio ir 8 m pločio, šiferiu dengtu stogu, pamatai sumūryti iš akmenų, ant stogo nedidelis bokštelis su kryžiumi. Apie tai, kada bažnyčia pastatyta, žinių nėra, tačiau netiesioginė informacija liudija, kad 1782 m. ji jau stovėjo.

Dviejų aukštų mūriniai rūmai su mansardiniu stogu ir savitais diademos formos frontonais iš rizalitų, joje matyti 18 a. latviškojo baroko poveikis; pastatyta pagal italų architekto A. Parako projektą. Tai vieninteliai rūmai Latgaloje su tokiu dekoru.

Parke iš dalies išliko 19 a. įrengtas saulės laikrodis (medžiai susodinti tam tikru ratu). Tolesnėje parko dalyje pastatyta estrada, kurioje vasaros sezonu vyksta įvairūs kultūros renginiai, pats žymiausias iš jų – muzikos festivalis „Osvaldas“.

Bebrenės dvaro rūmų kompleksas yra Bebrenės parke, kuris yra vienas išraiškingiausių angliškojo stiliaus parkų Latvijoje. Į rūmų kompleksą įeina 1896 m. pastatyta grafų Pliaterių–Zybergų rūmai (dabar – Bebrenės vidurinė mokykla), rūmų vartai, virtuvės pastatas, dvaro valdytojo namas, namukas virš rūsio, malūnas (1836 m.) ir arklidės. Rūmų statybą 19 a. pabaigoje pradėjo grafas Stanislavas Kostka Pliateris-Zybergas, kuriam priklausė Bebrenės dvaras. Pagrindiniai rūmai – prancūzų renesanso stiliaus (suprojektuota lenkų architekto L. J. L. Markoni, 1834–1919 m.). Iki mūsų dienų iš dalies išliko požeminis perėjimas iš rūmų rūsio į virtuvės pastatą. Naujosiose Bebrenės kapinėse yra išlikusi ir grafų giminės koplyčia (pastatyta 1875 m.).