Turizmo objektai

17 a. pastatytas pirmasis dvaro pastatas, 18 a. Lenkijos karalius Augustas III padovanojo dvarą Pasienės žemės didžiajam kancleriui Janiui Borhamui, jis pastatė ir gražią Pasienės šventyklą. 18 a. pabaigoje šis turtas perėjo Benislavskių giminės nuosavybėn. Paskutinė dvaro savininkė buvo grafienė Obolenska, pokario laikotarpiu jame veikė Pasienės pagrindinė mokykla, šiuo metu dvaras privatizuotas, laukia atnaujinimo.

Viena puošniausių Latgalos katalikų bažnyčių, pastatyta 1761 m. savotišku lenkiškojo baroko stiliumi, su iškiliomis architektūros ir meno vertybėmis.

Takas veda keliautojus per istorinių ženklų turtingą Pasienės kraštą iš miško, palei Pasienės katalikų bažnyčią, iki Greblio kalno ir Draugystės piliakalnio. (Būtinai turėti su savimi pasą, ekskursiją užsakyti mažiausiai prieš 3 dienas).

Nepaprastas tuo, kad tai vienintelis Latvijoje rekonstruotas olandiško tipo malūnas su keičiamu tambūro mechanizmu.

Tai seniausia medinė bažnyčia Latgaloje, pastatyta 1670 m. Valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

Iškilus medinės architektūros paminklas, viena gražiausių medinių bažnyčių Latgaloje.

Tiltas per Poguliankos (Salienos) upelę iš skaldytų ir apdirbtų lauko akmenų pastatytas 19 a. pabaigoje. Arkos aukštis 5,2 m, ilgis 5,5 m, plotis 4,6 m. Tiltas yra vietinės reikšmės architektūros ir inžinerinės statybos paminklas, vienas iš nedaugelio tokios rūšies tiltų, kuris palyginti geros techninės būklės yra išlikęs Daugpilio rajone.

Tai jauniausia bažnyčia Kraslavos savivaldybėje, atidaryta 2001 metais. Bažnyčioje yra gražių vitražų (autorė Nora Cēsniece) ir medinis interjeras.

Tipiškas mūrinės bažnyčios pavyzdys. Pastatyta iš pilkųjų akmenų 1852 m. pagal architekto Paracco projektą.

1760 m. pastatyta medinė bažnyčia. Yra buvusi domininkonų įsikūrimo vieta. 3 altoriai su medžio drožiniais. Valstybinės reikšmės kultūros paminklas.

Pirmąją bažnyčią pastatė domininkonai 1699 m., paskutinį šventovės mūro pilkąjį akmenį 1932 m. pašventino dekanas A. Urbšas. Tai klasikinis solidus trinavis pastatas, kurio interjere jaučiama kaimiškojo naivizmo įtaka; prieš kelerius metus bažnyčia sėkmingai restauruota; per sekmadienio mišias skamba vargonų muzika.

Ikonos, varpinės bokštas su sunkiausiu Baltijos šalyse varpu (5 t). Jis išlietas iš Latgalos sentikių suaukotų sidabrinių rublių. Galima apžiūrėti 16 a. pabaigoje sukurtą ikoną „Dėl Tavęs džiaugiuosi“. Veikia sekmadieninė mokykla.

Bažnyčios statybos darbai baigti 1936 m. Bažnyčia pašvęsta Sopulingajai Dievo Motinai (centrinis altorius). Čia galima apžiūrėti 20 a. pradžios šventus paveikslus, bažnyčios šventoriuje stovinčią Fatimos Dievo Motinos statulą. Suvenyrų galima įsigyti vykstant mišioms ir bažnytinių švenčių metu.

Valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Galima apžiūrėti daugybę ikonų ir meno kūrinių kolekciją. Rėzeknės Švenčiausiosios Dievo Motinos Gimimo cerkvė pradėta statyti 1840 m. Dabar čia yra trijų lygių ikonostasas. Šalia cerkvės yra 1867 m. pastatyta Šv. A. Nevskio koplyčia.

Vietinės reikšmės kultūros paminklas. Bažnyčia pastatyta 1938 m., atnaujinta ir bendruomenės atgauta 1994 m. Galima apžiūrėti A. Eglės tapytą altoriaus paveikslą „Kristus gelbsti skęstančiuosius“, kuris pusę amžiaus buvo laikomas dingusiu.

Bažnyčios statybą 19 a. paskatino grafas Rikas, pagal kurio pavardę pavadinta ir Rikavos apylinkė. Šalia bažnyčios yra kapinės ir koplyčia, kuriose palaidotas grafas Rikas. Vietinės reikšmės kultūros paminklas.

18 a. pastatyta nedidelė medinė koplyčia Rogaižų kapinėse, tai valstybės saugomas architektūros paminklas. Koplyčią Rogaižų dvarininkas Kelpšas pastatė Šv. Antano garbei.

Valstybinės reikšmės kultūros paminklas. Galima apžiūrėti paveikslą „Šv. Marija Magdalietė prie Jėzaus kryžiaus“, 3 kilnojamuosius altorius feretronus. Medinė bažnyčia pastatyta 1780 m., pašventinta 1782 m.

Pirmoji žinoma katalikų bažnyčia buvo medinė, manoma, kad pastatyta 16 amžiuje. Ji buvo sugriauta Švedijos ir Lenkijos karo metu. Naują medinę bažnyčią pastatė Jėzuitai 1677 m., tačiau 1766 m. jos vietoje buvo pastatyta nauja, jau trečioji medinė bažnyčia, o 1816 m. Ivetos Seleckos lėšomis iškilo dabartinė mūrinė bažnyčia. Po bažnyčia yra rūsiai, liudijantys, kad savo laiku ten buvo laidojami vienuoliai. Pasak bendruomenės seniūno, 2016 m. Rušonos bažnyčia galės minėti savo 200 metų jubiliejų. Jau dabar bažnyčios drabužinėje rasta istorinių liudijimų, pavyzdžiui, anksčiau gyvenusių kunigų maldynų.

Padavimais apgaubta bažnyčia pastatyta 1770 m., ji saugoma valstybės. Bažnyčia iš pradžių buvo statoma kaip Salnavos dvaro pono koplyčia, kuri po to tapo filialine Karsavos bendruomenės bažnyčia. 1989 m. bažnyčia buvo atnaujinta ir įregistruota kaip Salnavos bendruomenės bažnyčia.